1943 metai. Anglų karo belaisviai patenka į japonų stovyklą Birmos džiunglėse, kurioje kali JAV karo belaisviai. Anglų belaisviams vadovauja pulkininkas Nikolsonas, kuris laikosi nuomonės, kad, jei jis ir jo kariai Singapūre pasidavė į nelaisvę karo vadovybės nurodymu, tai jis ir nelaisvėje lieka karo tarnyboje.
Japonų stovyklos vadas pulkininkas Saito turi įsakymą iki gegužės 12 d. pastatyti tiltą per Kvai upę. Nikolsonas atkakliai siekia, kad būtų laikomasi Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais, pagal kurią karininkai atleidžiami nuo fizinio darbo. Saito įsako visus karininkus uždaryti į karcerį.
Tilto statyba vyksta labai lėtai ir Saitui, už vadovybės įsakymo neįvykdymą, gresia harakiri. Jis visaip bando priversti anglų karininkus dirbti, bet Nikolsonas laikosi savo nuostatos. Galų gale, Rusijos-Japonijos karo pergalės metinių proga, Saito nusileidžia ir sutinka, kad belaisviams vadovautų anglų karininkai.
Kitą dieną Nikolsonas su kitais karininkais apžiūri statybos aikštelę ir lieka labai nepatenkintas japonų inžinierių projektu. Jis pažada baigti statyboje sabotažus ir laiku pastatyti gerą tiltą. Jis nori, kad jo žmonės tikrai parodytų, ką gali. Karas ne amžinas. Pasibaigus karui visi galės didžiuotis, kad anglų belaisviai pastatė tokį nuostabų tiltą.
Tuo tarpu JAV karo vadai organizuoja statomo tilto sprogdinimo operaciją. Diversantų užduotis: susprogdinti tilto atidarymo iškilmių proga pravažiuojantį traukinį...
