Nauja draugė

„Nauja draugė“ – smagus satyriškas erzinimas. Filmas idiliškas ir spalvingas it šeštojo dešimtmečio reklamos, puošiamos dirbtinių šypsenų, sudėliotų simetriškai – tokie preciziški ir rafinuoti pirmieji filmo kadrai. Jie iškart įtraukia žiūrovą, o režisierius leidžia nujausti, jog per ateinančias dvi valandas netrūks nieko: nei juoko, nei nuostabos, nei dramos, o ypač – satyros. Filme pasakojama dviejų geriausių draugių – Kler ir Lauros – istorija: pirmoji laiko savo draugę autoritetu, todėl, jos kelrodei žvaigždei užgesus, Kler jaučiasi netekus dalelės savęs. Prižadėjusi rūpintis krikšto dukra, Kler aplanko našliu tapusį Loros vyrą ir, švelniai tariant, nustemba, radusi šį persirengusį moterimi.
Ironiškas, greitas, stilingas, drąsus – toks šis François Ozono darbas, puikia derinantis pramoginį reginį su siaurai mąstančių žmonių pašaipa, kuri nėra beprasmiška – juk žiūrėti filmą taip smagu, bent jau tol, kol esi įsitaisęs šios koridos amfiteatro ložėje.