Kinijos Didžioji kultūrinė revoliucija (1966-1976 m.) - Kinijos Liaudies Respublikos politinė akcija, pradėta Mao Dzeduno ir maoistų. Kiniją valdant Mao Dzedunui, dalis šalies vadovų reiškė nepasitenkinimą jo vykdoma vidaus ir užsienio politika, jie siekė pereiti prie ekonominės politikos, priešingos dogmatiškai Mao Dzudongo ir kitų linijai. Mao Dzedunas apkaltino savo oponentus siekiu atkurti Kinijoje kapitalizmą ir 1966m. spalį paskelbė ,,kultūrinę revoliuciją‘‘, kurios formalus tikslas buvo vienodo auklėjimo būdu panaikinti skirtumus tarp miesto ir kaimo, fizinio ir protinio darbo bei išauklėti naujo tipo žmogų. Kampanija persmelkė visus kinų gyvenimo aspektus. Raudonieji sargybiniai terorizavo gyventojus, nes daugybė paprastų piliečių buvo paskelbti kontrrevoliucionieriais. Praktiškai buvo sužlugdytas švietimas ir viešasis transportas. Vykdyti politinių lyderių, įskaitant Liu Shaoqi ir Den Siaopiną, kurie buvo paskelbti palaikančiais kapitalizmą, valymai. Kampanija nepasibaigė iki pat Mao mirties 1976 m. Pasitelkę saugomo organus, kariuomenę, politiškai nesubrendusio jaunimo būrius – chunbeivinus (,,raudonuosius maištininkus‘‘), represavo ir išžudė labai daug atsakingų partijos ir valstybės veikėjų,tarnautojų, inteligentų.Daugelis jų neteko postų. Įsigalint chaosui vadovauti įstaigoms 1968m. ėmė kariškiai, t.y. faktiškai įvyko karinis perversmas. Kinijoje sustiprėjo Mao Dzeduno kultas...